Lapkritis - vaikų gerovės mėnuo

2016 m. lapkričio mėnesį vainikavo dvi tarptautinės šventės, susijusios su vaikų gerove (lapkričio 8d. – Europos Sveikos Mitybos diena ir lapkričio 20 d. - Pasaulinė vaikų diena, minint Jungtinių Tautų Chartijos pasirašytą Vaiko teisių konvenciją), kurias minint vaikų darželyje „Vaikystės lobiai“ Erasmus+ KA2 tarptautinio projekto HealthEDU (Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme) komanda pravedė edukacinę programėlę „Sveikatai palankios mitybos ugdymas per pažinimą, žaidimą ir pajautimą“.

Renginio dalyviais buvo 5-7 metų vaikučiai, pedagogai, darželio administracija. Susirinkę vaikučiai, kaip tikri virtuvės šefai, pasipuošė prijuostėmis ir kepurėlėmis. Renginio pradžioje paklausiau mažųjų: o kas yra sveika mityba? Kas yra sveikas maistas? Mažųjų išmintis liejosi laisvai:

„Tai morkos, agurkai ir pomidorai“

„Tai daržovės, vaisiai“

„Tai produktai, kurie sveika organizmui“

„Tai viskas, bet ne cukrus, ne hamburgeriai ir ne coca-cola“

„Toks maistas, kuris padeda mums augti sveikiems“

„Tai kai gauname visas reikalingas medžiagas“

„Tai kas valgoma su saiku“

Tada pasekiau Meškučio pasaką apie sveiką mitybą, kurioje pasakojama apie tai, kaip kartą virtuvėje susiginčijo maisto produktai, kuris iš jų svarbiausias, atkreipiant dėmesį į tai, kokią vietą ir svarbą mitybos piramidėje jie užima.

Taigi pasakos metu aptarėme, kad sveikos mitybos pagrindą sudaro produktai, kurių rekomenduojama suvalgyti daugiausiai. Tai net trys produktų grupės: kruopos, duona, makaronai (ypač kai šie produktai yra ar gaminami iš pilno grūdo miltų), bulvės bei daržovės ir vaisiai. Maitinimosi piramidės viduryje – pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos ir augaliniai riebalai. Juos patariama valgyti rečiau, saikingai. Maisto pasirinkimo piramidės viršūnėlėje sudėti tie produktai, kurių galima atsisakyti ar bent jau vartoti labai labai retai, tai cukrus, saldainiai ir kiti saldumynai, sviestas, druska, saldinti gėrimai, riebalai. Patys vaikai sakė, kad šiuos produktus galima valgyti labai retai, tikrai ne kasdien. O kaip paklausiau kas yra piramidės apačioje ir ko mūsų organizmui iš tiesų labai reikia. Vaikai vienbalsiai sušuko: „Vandens!“.

Tikrai taip, maisto pasirinkimo piramidės pagrinde išrikiuotos net 8 vandens stiklinės. Labai svarbu kasdien gerti pakankamai skysčių. Pakankamas vandens kiekis – tai vienas iš svarbiausių dalykų mūsų organizme, kuris užtikrina reikiamą medžiagų apykaitą, maisto medžiagų pasisavinimą, šalinimą.

Pasakos pabaigoje visi pasivaišinome rugine šviežia duona ir atsigėrėme skanaus, gaivaus vandenėlio, kuris, kaip visi sutarėme, yra būtinas gėrimas kiekvienam iš mūsų kasdieninėje mūsų mityboje ir be kurio žmogus ilgą laiką neišgyventų.

Po pasakos pasiskirstę 3 komandomis ėjome gaminti sveikuoliškų sausainėlių. Viena komanda dėjo dribsnius į didelį dubenį, kiti trynė šakutėmis bananus, dar kiti maišė razinas su cinamonu. Ir visi kartu formavo su šaukšteliais sausainėlius ir dėjo ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi ir ruošė kepimui.

Kai sveikuoliški sausainėliai keliavo į orkaitę, sekė praktinė užduotėlė, vaikučiai dėliojo maisto produktus į Sveikatos ir Nesveikatos lėkštes. Kur dešrelės, saldinti jogurtukai, pyragėliai, rūkytos dešros, kramtomoji guma, guminukai, limonadai, razinos šokolade, riešutai karamelėje ėjo į Nesveikatos lėkštę, o ruginė duona, pilno grūdo makaronai, obuoliai, kriaušės, džiovinti vaisiai be cukraus, razinos, baltas sūris, medus, kruopos, alyvuogių aliejus, riešutai, arbatos žolelės ėjo į Sveikatos lėkštę. Dėdami produktus į lėkštes vaikai komentavo kodėl vieni produktai yra nepalankūs sveikatai, o kiti sveikatai palankūs.

Kai jau susipažinome su sveikatai palankiais ir nepalankiais produktais, žaidėme degustacijos žaidimą – užmerktomis akimis reikėjo atspėti koks tai produktas. Degustavome nevirtą bulvę, morką, špinatus, krapus, saliero šakniagumbį, obuolį, citriną. Nei vienas produktas nebuvo nežinomas, nelengvai sekėsi atspėti, kad tai saliero šakniagumbis, iš pradžių vaikams pasirodė, kad tai sūris, kiti sakė, kad ridikas, tačiau ir šią užduotį vaikai įveikė.

Kitas atpažinimo žaidimas buvo su kruopomis ir ankštinėmis daržovėmis. Iš stikliniuose induose esančių produktų vaikai čiupinėdami rankutėse, o kas ir ragaudami pažino avinžirnius, lęšius, avižas, neskrudintus grikius, nevalytus (ruduosius) ryžius.

Tuomet uždengtomis akimis, skaičiuotės pagalba išrinkti, 2 vaikai žaidė vaisių ir daržovių atpažinimo žaidimą. Iš krepšelio traukdami, rankutėmis apčiupdami atpažino obuolį, kriaušę, granatą, ananasą, apelsiną, cukiniją, ragaudami atpažino ridikėlį, burokėlį, salotą. Kai sekėsi atpažinti ne iš pirmo karto, galėjo užduoti klausimus ir kiti vaikučiai, matydami kokį produktą turi žaidžiantieji, jiems atsakinėjo. Prizas buvo nekepti pilno grūdo avižinių dribsnių batonėliai su dž. vaisiais ir medumi.

Pasibaigus žaidimui ant svarstyklių dubenėlio dėjome vaisius ir daržoves stebėdami kiek gramų per dieną rekomenduojama suvalgyti jų kiekvienam vaikučiui. Pasiekus 600g. vaikai sakė „dar dar J“, tačiau aptarėme, kad suvalgius 400-600g. vaisių ir daržovių kiekvieną dieną, jau bus pasiektas puikus rezultatas.

O suprasti ko tikrai nereikėtų valgyti dideliais kiekiais ant svarstyklių dėjome cukraus kubelius ir skaičiavome kiek jų įeina į guminukų pakelį. Į 200g. Haribo guminukų pakelį įeina 80 g (40 kubelių cukraus) (jei imsime baltojo cukraus kubelius po 2g.). Palyginus su pačių guminukų kiekiu, tai atrodė tikrai atbaidantis dalykas.

Kad jau priėjome prie cukraus, aptarėme ir koks būna cukrus, iš ko jis gaminamas. Vaikai čiupinėjo pirštukais skirtingus cukraus kubelius (cukrinių runkelių, cukranendrių), nerafinuotą cukranendrių cukrų, kuris buvo jiems neįprastos ir dar neatpažintos konsistencijos (toks kaip kinetinis smėlis), juodąjį cukrų, kuris buvo nematytos spalvos, taip pat medaus žolės (stevia) cukraus pakaitalą (kuris daug saldesnis už cukrų, bet ne toks pavojingas mūsų organizmui).

Visi draugiškai sutarėme, kad cukrus ir įvairūs produktai, kuriuose jo išties gausu – NĖRA sveikatai palanku. Užtektinai saldumo gauname su vaisiais, daržovėmis, tad jais ir mėgaukimės. O kai parduotuvėse renkamės ką pirkti, nepamirškime tėvelių paprašyti, kad paskaitytų kokia to produkto sudėtis ir būkite atidūs ir sąmoningi apsispręsdami ar dėti akį patraukiantį produktą į krepšelį ar ne.

Pabaigoje visi pasivaišinome jau iškepusiais, cinamonu kvepiančiais, pačių gamintais sausainėliais, kartu įsiamžinome ir gražiai išsiskirstėme į grupes.

Projekto HealthEDU koordinatorė Vida Drąsutė