ŠVEDIŠKAS STALAS JAU DABAR YRA MOKYKLOSE, NE ČIA PROBLEMA
Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų ilginti pertraukas, siekiant sumažinti eiles valgyklose, kad visi vaikai galėtų normaliai pavalgyti. Yra siūlymų tiekti vaikams mokyklose maistą vadovaujantis švediško stalo principu bei sudaryti galimybę vaikams atsinešti maistą iš namų. Ar tai iš tiesų ta kryptis, kuri padarys vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?
Maisto technologė Raminta Bogušienė
VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorės, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės komentaras:
Ar pertraukų ilginimas padėtų formuoti valgymo kultūrą?
Kiek teko vertinti vaikų maitinimą, aiškiai matėsi, kad didžiulės eilės vaikus verčia bėgti iš mokyklos į šalia esančias užkandines. Pertraukų ilginimas, pietų pertraukų sureguliavimas ir eilių mažinimas greičiausiai prisidėtų prie to, kad vaikai mokykloje valgytų šviežiai ruoštą, šiltą maistą. Mokyklų valgyklos turi tapti patrauklia ir šiuolaikiška vieta bei vaikų traukos objektu, kur būtų ne tik valgoma, bet ir klausomasi muzikos, diskutuojama. Tai prisidėtų prie valgymo kultūros formavimo Lietuvoje ir vaikai rečiau rinktųsi tai, kas gali būti greitai suvalgoma ar ką greitai randa po ranka. Jie taptų kokybiško maisto valgytojai: valgytų prie stalo, maistą gerai sukramtytų, kas, žinoma, be galo svarbu norint, kad organizmas pasisavintų maistines medžiagas ir suteiktų energijos bei išsaugotų sveikatą.
Švediško stalo erezija nukreipia nuo realių vaikų maitinimo pokyčių
Jau dabar galime pasakyti, kad švediško stalo principas veikia: vaikas turi galimybę rinktis, nes gali pats nuspręsti ar pirkti bandelę, ar karštą patiekalą. Sveikatos išsaugojimo prasme tai, kad vaikai jau dabar turi pasirinkimą, mokyklose problemos nesprendžia. Patiekalus renkasi iš pavienių patiekalų sąrašo kaip restorane, išskyrus socialiai remtinus vaikus ir kai kuriuos pradinukus. Pavienių patiekalų sąraše randame ne tik sveikatai palankių patiekalų variacijų, bet ir stipriai perdirbto maisto (virtų dešrelių, cepelinų, picų, hamburgerių ir pan.). Mes, suaugusieji, visų pirma, turime edukuoti vaikus, ir, be abejo, turime pateikti sveikatai palankaus maisto pasirinkimą ir čia esmė, nes jei vaikui šalia daržovių troškinio pateikiamas picos pasirinkimas, turbūt nėra abejonių, ką vaikas valgys.
Švediško stalo principas galiotų ir būtų vertingas tik tuo atveju, jei kalbama apie palankų sveikatai racioną ir visus patiekalus, o vaikui duodamas pasirinkimas, pavyzdžiui, tarp agurko ir pomidoro, bet ne tarp vandens ar saldinto gėrimo, picos ar troškintos žuvies/ keptų garuose daržovių ir virtų grikių. Ir porcijos dydis turėtų būti nurodytas kaip pavyzdinis – realus patiekalas ar plakatas. Lygiagrečiai turi būti vykdomas vaikų švietimas ir sąmoningumo didinimas, kad vaikai dar ankstyvame amžiuje nepamirštų įsidėti į lėkštę garnyro iš daržovių. Mažieji turėtų būti mokomi, kaip išsirinkti ir susikomplektuoti sveikatai palankią pietų lėkštę.
Patiekalai turi būti kokybiški, šiuolaikiški, pateikti patraukliai, kad vaikų neviliotų šalia mokyklų esančios užkandinės.
Maistas iš namų su draudžiamais mokyklose maisto produktais
Norint, kad tėvai būtų atsakingi už tai, ką įdeda vaikui į mokyklą, jie turi žinoti, kas draustina ir nepalanku vaikų sveikatai ir tokių produktų sąmoningai nedėtų vaikams neštis į mokyklą. Tai daro įtaką visai bendruomenei. Būtina šalinti sausainių, saldainių, kramtomosios gumos, gėrimų nešimosi į darželius problemą, kuri gaji daugelyje Lietuvos darželių ir ne tik per gimtadienius, bet tokie nesveiki gardumynai, dažnu atveju, ir su žalingais, iš dalies hidrintais riebalais, kurie draudžiami mokyklose ir darželiuose, dedami kaip kasdieniniai užkandžiai vaikams. Paskui tėvai stebisi, kad ugdymo įstaigose vaikai nevalgo daržovių ar kito maisto. Manau, kad būtų teigiama, jei mokyklose atsirastų priešpiečių dėžučių kontrolė, bent jau pradinėse klasėse.
Apibendrindama maisto technologė ir iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įgyvendintoja Raminta Bogušienė akcentuoja, ką būtina daryti norint išsaugoti vaikų sveikatą: vaikų maitinime rūpinkimės kokybiškų žaliavų tiekimu, mokykime dietistus sukurti sveikatai palankų racioną, virėjas mokykime pagaminti sveikatai palankius, kokybiškus bei patrauklius patiekalus vaikams. Ugdykime vaikų sąmoningumą, formuokime valgymo kultūrą ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose, vykdykime kompleksinį švietimą vaikų ir juos supančiųjų suaugusių.
UAB „Rutrema“ direktorės, vaikų maitinimo organizatorės Vilniaus mieste Rūtos Sorakaitės komentaras:
Maitinimo srityje dirbu nuo 1990 m. Dirbau Litexpo, kur tais laikais per parodas būdavo tūkstančiai žmonių. Ten organizuodavom furšetus, banketus ir t.t., ir galiu pasakyti, kad švediškas stalas renginio metu, kur iškart būdavo daug žmonių, net ir suaugusiems nepasitvirtindavo, nes aplink stalą būdavo begalinė grūstis. Ugdymo įstaigose vaikų grūstis įvedus švedišką stalą taip pat būtų didžiulė, pusė jų tikrai liktų alkanų, kadangi jiems labai yra sunku apsispręsti, ko jie nori valgyti. Galima tik įsivaizduoti, kokia bus „tvarka“ aplink stalą. Neaiškumų kyla ir dėl kainos: ką ir kiek vaikui galima pasiūlyti už 2 ar 4 eurus? Man būtų labai įdomu susitikti ir pasikalbėti su tų mokyklų vadovėmis.
Jei bus įvestas švediškas stalas, kyla natūralus klausimas, kokio dydžio tada turi būti valgykla. Smalsu, kaip su įranga. Juk ji yra labai brangi. O gal tiesiog vėl maistas bus dedamas ant paprastų stalų ir iš paprastų puodų. Be to, reikia pastebėti, kad vaikai dėsis ne kiek suvalgo, o kiek akys mato. Juk net ir suaugusiems apskaičiuoti porciją yra sunku, ypač kai esi alkanas. Vadinasi, maisto išmetimas bus labai didelis.
Mano manymu, pats geriausias variantas – atleidimo linija, kokia dabar veikia Litexpo ar Ikea. Kur yra salotų, garnyro, karštų patiekalų ir t.t., pasirinkimas, kur vaikas mato, ko yra ir kas jam yra įdedama. Arbatą, duoną, gėrimus, gal kokius desertus, vaisius jis gali pasiimti pats. Reikia sukurti vaikams kavinės aplinką, kur jie norėtų pasėdėti. Taip bus ugdoma valgymo kultūra.
Vaikų maitinimo organizatorių VšĮ „Kretingos maistas“ Mitybos skyriaus vadovės Aldonos Blyžienės komentaras:
Skirtingų amžiaus grupių vaikai su maistu privalo gauti tam tikrą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, tam tikrą kalorijų skaičių. Mokyklos valgyklose, įdiegus švediško stalo maitinimo tipą, atsiranda galimybė valgyti tik vaikų mėgstamus, pagamintus iš vienos rūšies žaliavų, patiekalus. Tarkime tik miltinius. Tai kaip užtikrinti subalansuotą ir įvairią mitybą? Neaišku, koks maisto produktų kiekis, kokios energinės ir maistinės vertės porcija atsiras vaiko lėkštėje. O ir šiuo metu mokiniai turi patiekalų pasirinkimo galimybę rinktis iš kelių, kurie pagaminti pagal visus vaikų maitinimui keliamus reikalavimus.
Valandos pertrauka galbūt ir gali sudaryti galimybę mokiniams pavalgyti neskubant, kai kam net grįžti papietauti namo. Tačiau lieka neaišku, kaip mokyklos valgykloje pietaujantys mažieji mokiniai, kuriems paprastai iš anksto serviruojami stalai, pietautų kartu su didesnių klasių moksleiviais. Gali būti, kad didieji nustums mažesniuosius, o mažesnėse valgyklose net visi ir nesutilptų. Peršasi mintis, kad ir pertraukos laikas turėtų būti padalintas. Kyla klausimas, ką veiktų vyresnieji vaikai laukdami, kol pavalgys mažieji?
Ar vyresnių klasių moksleiviai nepasinaudotų valandos pertrauka aplankyti prekybos centrus, greito maisto užkandines. Savo kasdieninėje veikloje pastebime, kad tai jau vyksta ir per trumpesnes pertraukas.
Norint tikslingai išnaudoti vienos valandos pietų pertrauką, reikia mokyklos vadovybės ar savivaldybės draudimo moksleiviams pamokų metu išeiti už mokyklos teritorijos ribų. Tik ar tai realu?
Patirtimi dalinasi tarptautinio projekto HealthEDU vadovė Vida Drąsutė:
Nuo 2016 spalio mėnesio bendradarbiaujant su 5 Europos šalimis (Italija, Ispanija, Graikija, Turkija, Bulgarija) Lietuvoje vykdomas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (HealthEDU) projektas, kurio tikslas – formuoti vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigų bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą.
Į projektą Europos šalyse įsitraukė daugiau kaip 150 ugdymo įstaigų, kurios aktyviai bendradarbiauja, dalinasi patirtimi ir siekia sveikatai palankių pokyčių ugdymo įstaigose per edukacijas, dalijimusi gerąja praktika, pokyčiais valgiaraščiuose ir kitas veiklas. Projekto metu užsienio partneriai pasakojo, kad, pavyzdžiui, Graikijoje, vaikams pradedant lankyti ugdymo įstaigą, tėveliai gauna instrukcijas, patarimus kas turėtų sudaryti vaikų priešpiečių ar pietų dėžutę. Ispanijoje taip pat ne retoje ugdymo įstaigoje yra duodamas draudžiamų ingredientų ir produktų sąrašas ir tėveliai žino ko negalima nešti į ugdymo įstaigas, o vaikai, atsinešę sveikatai palankias priešpiečių dėžutes, deda visas bendrai ant vieno bendro stalo ir dalinasi užkandžiais, taip ragaudami naujų skonių, naujų patiekalų.
Straipsnį rengė Raminta Bogušienė.
Orig. šaltinis: http://sveikataipalankus.lt/svediskas-stalas-jau-dabar-yra-mokyklose-ne-cia-problema/